AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Apie Joną Aistį, Juozą Tumą- Vaižgantą ir žmones, kurie saugo jų atminimą

Apie Joną Aistį, Juozą Tumą- Vaižgantą ir žmones, kurie saugo jų atminimą

     2018 m. pabaigoje planavome Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus veiklas, rengiau projektą „Lietuva mano širdyje“, skirtą Pasaulio lietuvių metams. Skyriaus nariams siūliau kūrybos temas, bet kartu ir akcentavau, kad neužmirštų parašyti atsiliepimų apie perskaitytas knygas, apie žmones, kurie gyveno arba gyvena svečiose šalyse.    

      Pasaulio lietuvių metai tęsiasi, įgyvendiname projektą, o neįgyvendintiems darbams laiko dar irgi yra... 

Birželio pabaigoje lankiausi Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos bendruomenė neužmiršta kraštietės rašytojos, JAV visuomenės veikėjos Alės Rūtos. Ant jos artimųjų kapų uždegiau žvakutes. Visada Vilniuje laiką planuoju sistemingai. Įvyko šiltas ir nuoširdus susitikimas su  žurnalistu, rašytoju, aktyviu kraštotyrininku Jonu Laurinavičiumi. Tai žmogus –„vaikščiojanti enciklopedija“. Gerbiamas Jonas „patikrina“ mano kraštotyros žinias, kad neužmirčiau įžymių kraštiečių, kad perskaityčiau apie juos publikacijas spaudoje... Pašnekovas dėliojo savo veiklos gaires, vardino, kiek planuojąs parašyti straipsnių apie įžymias Lietuvos asmenybes. Labai smagu, kad ponas Jonas neužmiršta įžymių rokiškėnų, o jo kaip mėgsta sakyti „popieryne“ yra labai daug vertingos informacijos, ypatingai apie įžymias Lietuvos asmenybes. Dabar kaip tik tas laikas...  „Popieryno“ informaciją gali viešinti, skleisti... Žaviuosi šio žmogaus darbštumu, atsakomybe, nuoseklumu ir nuveiktų darbų gausa.

     Vilniaus knygynas „Antakalnio pelėda“ visuomet patinka knygų įvairove. Įnykau gilintis... Smagu surasti įdomias biografines knygas. Jos šildo... Taip įvyko ir šį kartą. Akys glostė žurnalisto, literatūros kritiko Stasio Lipskio leidinius. Per du savaitgalio vakarus perskaičiau gerbiamo S. Lipskio  knygą „Ilgesio elegijos.“ Tai knyga apie žymaus lietuvių poeto Jono Aisčio gyvenimo dramą. Sudėtingą gyvenimo kelią nuėjo šis žmogus. Didelę jo atkarpą ėjo su giliu ilgesiu širdyje, kad gyvena ne Lietuvoje, be artimųjų, be lietuviškojo beržo ošimo...

     Tokia jau realybė, gal kiekvienas žmogus skaitydamas knygą, ieško sąsajų su savo gimtuoju kraštu, to krašto įžymiais žmonėmis, jų darbais. Sąsajų ieškojau ir aš...

     Lyrikas, eseistas J. Aistis gimęs Kumpiškėse, Kauno apskrityje, bet taip jau susidėliojo gyvenimo kubeliai, kad nemažai bendravo su aukštaičiais. Skaitydama biografinį leidinį apie J. Aistį, suradau informacijos apie jo bendravimą su mūsų krašto žmonėmis: žurnalistu, redaktoriumi, vertėju Juozu Keliuočiu, rašytoju, dvasininku, visuomenės veikėju Juozu Tumu-Vaižgantu, rašytoju, žurnalistu Liudu Dovydėnu. Knygoje minimas ir poetas, dvasininkas Antanas Strazdas. Šie metai neeiliniai, pažymime Pasaulio lietuvių metus, pažymime ir rašytojo, dvasininko Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metinių jubiliejų. LKRS Rokiškio skyriaus nariai yra parašę ne vieną dedikaciją Juozui Tumui-Vaižgantui. Kai gavau šios sąjungos narės Gražinos Pitrėnienės tekstą, ilgai galvojau, ką apie šį laišką pasakytų Juozas Tumas- Vaižgantas? Kiekvienas laiško skaitytojas sukurs apie jį savo viziją, savo atsakymą. Ir visi jie bus teisūs...

 

Gramatėla Tamstai Prabasčiui Vaižgantui

 

     Gerų dienų, mūsų visų prieteliau. Sumįslijau Tamstai parašyte gramatėlų. Ale, Tamsta, manįs ir napažįstat. Asu na Rakiškia krašta, iš maža Untanašes kaimelia. Nugis da dirbu mažoj krautuvėlaj. Ažauginau du sūnus keip ųžalus, turiu keturius vaikaičius.

    Tamstas minavonej jau nabepažintum mūsų Letuvėlas. Graži mūsų Letuvėla, graži mūsų gimtuve. Pre kažnas gryčias žydžia puikas. Na gryčias, ale, pilys – sakytum pamatįs. Nabaraikia žmaneliam dirbte keip ašvieniam, visi gauna ugadų. Dirba sau valdiškus darbus arba sava žemį dirba. Nabėra vargalų  keip saniau. Pamatytum, kad ir valga ne kakį sriuobalų, ale kų tik dūšia ažsigeidžia. Ir skaita, ir raša jau nabe pre liktarnių. Muldas tik muziejuj jau bapamatytum.

    Praja visas kares, Letuvėla laisva, nars tų laisvį sunkiai atsikavoja. Daug žmanelių pamerėja, viska nabapaminavosiu. Kantantas būtum, Tamsta, nas labai narėjai laisves Lietuvai. Dabar  kožnas sau ponas, ažsijama gaspadarysti. Kas žemelų dirba, kas valdiškų darbų – vis kakių lietų gauna. Ir duonas kukulių retai kas bakepa – pilnas krautuves viska, viska. Kuntaplių irgi nabenešioja , visi gražiais čeverykais apsiavį. Daug kas paskeitį, nabepažintum Letuvėlas.

     Ale gražus ir mūsų kaimas. Natali Našia ažeras, suloja Kriaunas upe. Pre kažnas kryžkelas stovi  skersis... Aplink mėdes, visa gražuma keliais žadeliais naaprašysi. Natali mūsų kaima stove Abelių mestelis, sekmų dienų ti būna jomarkas. Unt pačia kalna keip gulbe baltuoja švintas Anas bažnyčia. Mana minavonej daug kunigų Abeliuos būva. Žinau, kad Tamsta būvat geras probastis, turėjat kalbas dovanų, saket gražius pamokslus. Mylėjat žmones ir daug del jų padaret. Mįsliju, kad nugis nabėra gerų kunigų. Atkeliauja kaks napasvietis, kol apsiprunta, tiek tas lietas. Tai pamerėja, tai kitur iškelia. Naturiu jakias zlasties unt kunigėlių, 




ale, keip gera būtų, kad ir mum taks  pakliūtų, katras labiau mylėtų žmanelius, a ne savi. Ažu kų mum Dievas ir karoja, nat varguonika takioj bažnyčiaj nabeturim. Gal ir nalingva  kei raikia kelios bažnyčios didelėj parapijaj tarnaute.

     Būva ir gerų kunigų, ir bažnyčių suremantava, ir prabastijų. Ale, tuos geruosius tuoj Devulis pasijama. Gal ir ti jam raikia pamuočnikų. A prabastija tik kunigėliui tarnauja, bat na žmaneliam, ti bat kadu naužeisi.. Pačiu geriausiu žadeliu minavoju  kunigėlį Stasiukų, ja kiteip ir navadina. Naturėja Dieva davanas 

– iškalbas, bat labai gerų dūšių turėja. Visiem būva venodai taisingas. Galėjai kelias valundas  prabastijaj prasedėte, a Stasiukas vis klausdava, keip mamute, keip bralalis, keip sasulas... Na Stasiuka, keip ir na Tamstas, visi galėja ir rublį pasiskolinte. Jam visi būva lygūs, ar alita, ar vargalis. Mūsų Stasiukas būva arti Dieva, bat da arčiau žmanių, ažtat Devulis teip unksti ir pasišauke. Abelių  bažnyčias švintoriuj visų kunigėlių rogai stūksa.

     Tamsta buvai kūrėjas. Parskaičiau visas Tamstas knygas. Labiausia  dūšių palete „Dėdes ir dedienes“.Mįsliju, būtų gerai, kad ir mūsų parapija laistų kakį  laikraštėlį, yra rašunčių žmanių. Jaigu būtų taks kunigėlis geradėjas...

     Mėgstu ir aš rašinėte. Jūs, Tamsta, tai labai mani suprastumet ir da pastumėtumet ait tuo kūrybas kelaliu.

  Kų aš čia raudines palaidžiau. Vis dūmoju, kad Tamsta būvat didis asaba, kad pa šitekas metų   Tamstų geru vardu minavoja. Išsakiau, kas unt dūšias gulėja. Jau tiktas armyderis mana galvelaj. Dūmoju, kad mūsų Abeliuos tik pirkšnes daga, a nėr kam žižį inpūste...

    Davanokit, Tamsta, ažu mana pamintijimus, keip makėjau, teip suriktavojau.

                      Sudievu.

 

     O aš toliau sklaidau biografinės knygos „Ilgesio elegijos“ puslapius... Žavi leidinyje skyrius „Paklausyk kanarėlių čiulbėjimo.“ Gerbiamas S. Lipskis įprasmino poeto J. Aisčio ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto gilią bendrystę. Autorius knygoje rašo: “Ir, žinoma, – Aistis tuo nė kiek neabejojo – Tumas įeis į mūsų istoriją kaip talentingas deimančiukų ieškotojas. Meno brangakmenių jis ieškodavo net ten, kur jų net nebūdavo, arba kartais surasdavo ne deimančiuką, o paprastą žvyro žvirgždą... Bet Tumas ištikimai laikėsi savo principo  – daug geriau pagiriant žmogų apsigauti, negu vieną tikrą talentą atstumti“.

     Godžiai perskaičiau leidinį. Prabėgs auksaspalvė vasara, o rudenį su Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto  gimnazijos tikybos mokytoja Diana Černiuviene, įgyvendinsime naują projektą. Literatūros kritiko S. Lipskio knygos apie Juozą Tumą-Vaižgantą skyrius pasitarnaus garsiniam skaitymui, su vaikais ieškosime aplink mus esančių gyvenimo deimančiukų, kalbėsime apie skaitymą, geros valios dvasininkus, kurie dovanojo knygas gimnazijai. Šiluma ir meile alsuoja dovanota Amerikos lietuvių kultūros archyvo knyga, tai literatūros istoriko, publicisto Aleksandro Merkelio leidinys „Juozas Tumas Vaižgantas“, spalvingomis iliustracijomis išdabintos aktyvaus  kultūrininko, muziejininko Vytauto Bagdono knygos su autografais apie Juozą Tumą-Vaižgantą. Nepaprastai didelę meninę ir istorinę vertę turi Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaitykloje saugomas Lietuvos aktoriaus, teatro režisieriaus Ferdinando Jakšio suvaidintos Kosto Ostrausko monodramos „Vaižgantas“ vaizdo įrašas, LKRS Rokiškio skyriaus narių viešnagės Kunigiškiuose, Juozo Tumo-Vaižganto muziejuje, užfiksuotos akimirkos fotografijose. O kas suskaičiuos gimnazistų gražias įniciatyvas šią vasarą vykdant projektą apie Juozą Tumą-Vaižgantą... Jo atminimas gyvas ne tik minit jubiliejinę gyvenimo sukaktį, bet svarbiausia, kad jis gyvena mūsų širdyse ir tie gerieji vertybių deimančiukai perduodami kitoms kartoms.

     Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje šiais metais įgyvendinamas projektas „Lietuva mano širdyje“, o žurnalisto S. Lipskio knygoje apie J. Aistį rašoma: „Lietuva jam buvo augte įaugusi į kraują ir smegenis. ... nebuvo nė vienos dienos ir dienoje nebuvo tos valandos, kad apie Lietuvą jis būtų nemąstęs...“

Knygoje užduodamas ir kitas klausimas: „O ar Lietuva mąstė bent kada nors apie J. Aistį? Ar bent  kada nors paminėdavo jo pavardę?“ Į šį klausimą, atsakymą susiras pats informacijos vartotojas vertingame ir informatyviame leidinyje. Stabtelėjau ties kai kuriais epizodais, vieni į širdį įstrigo giliau, kiti – mažiau... Tokia poeto, eseisto J. Aisčio gyvenimo drama. Mirė poetas 1973 m. Vašingtone, o į Lietuvą, į Rumšiškių kapines J. Aisčio palaikai pervežti 2000 m.

     Skaitydama knygą jaučiau nenumaldomą džiaugsmą. Pasaulio lietuvių metai... Kiek daug lietuvių širdžių plaka įvairiuose pasaulio kampeliuose. Mus visus vienija nemari gija – LIETUVA.

 

Reda Kiselytė,

Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos bibliotekos vedėja







Nuotr. iš Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio archyvo.

 

Žurnalisto, literatūros kritiko Stasio Lipskio knyga „Ilgesio elegijos“.

 

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus narė Gražina Pitrėnienė.

 

Gražinos Pitrėnienės poezijos knyga „Širdis motulės meilei sutverta“.

 

Lietuvos aktorius, teatro režisierius Ferdinandas Jakšys skaito Kosto Ostrausko monodramą „Vaižgantas“ gimnazijos „Romuvos“ padalinio aktų salėje.

 

Amerikos lietuvių kultūros archyvo dovanota knyga Aleksandro Merkelio leidinys „Juozas Tumas Vaižgantas.“

 

Įamžintas Vaižganto atminimas... Dalis leidinių iš Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio bibliotekos fondų.

 

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus narių vieši Kunigiškiuose, prie Juozo Tumo- Vaižganto muziejaus.

“Laisvės TV”, LSU ir PLB
„Baby Shark Live“ sustos ir viename iš Čikagos pri...
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
Pirmadienis, 23 Rugsėjis 2019