AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Apie knygą, skirtą lietuviams visame pasaulyje“

Apie knygą, skirtą lietuviams visame pasaulyje“

Gražina Sviderskytė, kovo 23-osios vakarą Balzeko lietuvių kultūros muziejuje pristatydama savo naują knygą ,,Lituanica. Nematoma pusė“, pažadėjo, apdovanoti nelaukto ir įdomiausio klausimo iš salės autorių. Jam mokslininkė sakė padovanosianti knygą, apie kurią pasikalbėti tą šeštadienio vakarą susirinko nemažas būrys žmonių. G. Sviderskytė  pridūrė, kad Lietuvoje vos per mėnesį buvo parduotas beveik visas pirmasis šio leidinio tiražas. Glėbelis paskutinių likusių leidinių apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą kartu su autore atkeliavo į Čikagą.

Pateko į slapčiausius archyvus

Mokslininkė ir išskirtinio tyrimo autorė G. Sviderskytė, pasakodama šios knygos atsiradimo istoriją, išskyrė Balzeko lietuvių kultūros muziejaus svarbą. Būtent čia jai buvo suteikta galimybė pastudijuoti muziejaus saugykloje esantį vertingą S. Dariaus archyvą. Jame surasta informacija nebeleido sustoti, tarsi skatino tęsti tiesos apie legendinį ,,Lituanicos“ skrydį paieškas.

Būtent tiesos, pagrįstos dokumentais, gal ir ne tokios romantiškos, kokios norėtųsi. ,,Man sako, kad sugrioviau mitą apie Lituanicą. Bet iš tiesų dariau ką kita. Ieškojau to, ko pasigedau aplinkoje, tradicijoje, atminties kultūroje, istoriografijoje – dokumentalaus istorinio pasakojimo apie Lituanicą“, – ši mintis išsakyta pirmaisiais knygos sakiniais, nuskambėjo ir susitikimo Balzeko muziejuje metu. G. Sviderskytės po siūlelį iščiupinėta ir dokumentais pagrįsta dviejų lietuvių lakūnų skrydžio istorija autorei pradžioje atrodė kaip eilinis istorijos detektyvas, bet tyrimo eigoje tapo panašesnė į politinį trilerį.

Mokslininkė pasidžiaugė, kad jai pavyko patekti į visus šiapus ir anapus Atlanto esančius archyvus, kuriuose saugomi jos tyrimui reikalingi istoriniai dokumentai ir kuriuos ji buvo užsimojusi patikrinti. Buvo atverti net privatūs, itin kruopščiai saugomi seifai, kurių savininkai panoro likti nežinomi.

Autorė sakė, kad knygai paskyrė septynerius metus. Pradžioje buvo parašyta mokslinė disertacija, kurią apgynusi, G. Sviderskytė pakluso savo dėstytojų ir kolegų raginimui: ,,Gražina, eik ir rašyk knygą. Parašyk, kad ją skaitytų ne tik profesoriai, bet ir lietuviai visame pasaulyje“.

Dokumentuose – tiesa, griaunanti mitus

Pristatydama savo knygą, G. Svideskytė ir pasakojo, ir intrigavo, užsimindama apie tai, į kokius iki šiol neatsakytus klausimus apie S. Dariaus ir S. Girėno legendinį skrydį jai pavyko atsakyti.

Ar geri ir patyrę lakūnai buvo Darius ir Girėnas? Autorė tegia: jie buvo ,,žali“, jie nebuvo iki galo kruopščiai pasirengę skrydžiui ir beprotiškai drąsiai improvizavo. Kodėl nukrito ir sudužo ,,Lituanica“? Ar G. Sviderskytės atliktas tyrimas patvirtino ankstesnes versijas apie tai, kad lėktuvas galėjo būti apšaudytas? O gal avarija įvyko dėl tą naktį siautusios audros?  Išanalizavusi vokiečių policijos raportą apie katastrofą ir lietuvių komisijos to meto tyrimą, laikraščių straipsnius bei diplomatinį valstybių susirašinėjimą, G. Sviderskytė atmetė apšaudymo versiją. O toje vietoje, kur nukrito ,,Lituanica“, tą 1933 metų liepos 17-osios naktį audros nebūta – tą liudija archyviniai meteorologų žemėlapiai. Beje, dar viena G. Sviderskytės pataisa Dariaus ir Girėno žūties istorijoje – ,,Lituanica“ nukrito ne Soldino, o Dolcigo miške.

Autorė sakė niekada negalėjusi numatyti, kur ją ,,užneš“ ‚,,Lituanicos“ skrydžio ir katastrofos tyrimas – jis šakojosi ir sluoksniavosi, neišvengiamai pasukdamas į Lietuvos, Vokietijos ir JAV to meto politinių peripetijų zoną.

Ragina atiduoti garbės skolą

Kalbėdama apie žuvusių lakūnų atminimo įamžinimą, G. Sviderskytė išsakė netikėtų minčių. Netikėčiausias – dviejų draugų Dariaus ir Girėno mitą supurtantis knygos autorės raginimas atiduoti garbės skolą ir atskirai palaidoti ,,Lituanica“ skridusius lakūnus. ,,Po sėkmingo skrydžio jiedu buvo sutarę baigti visus reikalus ir daugiau neturėti nieko bendro“ – sakė G. Sviderskytė.

,,Ar buvo numatytas koks nors prizas Dariui ir Girėnui, jeigu jie būtų sėkmingai perskridę Atlantą?“, - šio klausimo autorius Tomas Dundzila, lakūnas mėgėjas, gavo prizą – autorės pasirašytą knygą. Koks atsakymas į šį klausimą? Prizo niekas nebuvo numatęs. Tik pats Darius buvo sau pasiskyręs savotišką apdovanojimą: jis planavo dar kartą, dabar jau vienas,  perskristi Atlantą ir iš Lietuvos pargrįždamas į Ameriką, pasiekti absoliutų pasaulio rekordą. Deja, beprotiškas planas nepavyko.

G. Sviderskytė prisipažino, kad ši ,,Lituanicos“ ir jos lakūnų istorijos tyrimas pakeitė jos pačios gyvenimą. Tyrėjos teigimu, ši istorija pasirodė esanti tokia turtinga,kad joje darbo, ieškant atsakymų į dar neatsakytusklausimus, užteks ne vienam mokslininkui.  

 

Virginija Petrauskienė

Balzeko lietuvių kultūros muziejaus atstovė spaudai

Virginijos Petrauskienės nuotr.

 

1. G. Sviderskytės padėka muziejaus įkūrėjuis S. Balzekui, Jr.

2. Renginio svečias – LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas

Bekešius.

3. Pokalbis su knygos autore (iš k.): Tomas Dundzila, įdomiausio

klausimo autorius, Jonas Gražys, G. Sviderskytė ir Audrius Remeikis.

4. Skaitytojai, laukdami G. Sviderskytės autografo, išsirikiavo į eilę.

5. Nuotrauka atminimui (iš k.): muziejaus direktorė R. Janz, LR gen.

konsulas Čikagoje M. Bekešius, knygos autorė G. Sviderskytė ir muziejaus

įkūrėjas S. Balzekas Jr.






Referendumas
L. Linkevičius NATO ministrų susitikime Vašingtone...
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
Penktadienis, 06 Gruodis 2019