AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Interviu su radijo laidų vedėju, dainininku bei daugelio lietuviškų projektų bei muzikinių renginių organizatoriumi Eugenijumi Dicevičiumi ("AUGIU")

Interviu su radijo laidų vedėju, dainininku bei daugelio lietuviškų projektų bei muzikinių renginių organizatoriumi Eugenijumi Dicevičiumi ("AUGIU")

Augis (red. past. - Eugenijus Dicevičius), kurį daugelis atpažįsta iš garsių lietuviškosios estrados pop šlagerių atlikimo įvairiausiuose lietuviškuose renginiuose JAV, prieš kone 15 metų nė nebūtų pagalvojęs, kad išvyks gyventi taip toli – net į pačią Ameriką. Tuomet Eugenijus iš tiesų buvo daug žadantis jaunas politikas – Utenos apskrities administracijos vyr. ekonomistas. Šiai dienai šis daugybę lietuviškų renginių organizuojantis ir juose pats dalyvaujantis Amerikos lietuvis džiaugiasi, jog, net ir gyvenantis taip toli nuo gimtinės, turi galimybę puoselėti ne tik lietuvių kalbos grožį, bet ir muzikinį skonį bei realiais pavyzdžiais parodyti plačiajam pasauliui kokia nuostabi yra mūsų gimtinė – Lietuva.

 

A: Pradėkime nuo Jūsų atvykimo į JAV. Kas ir kada Jus pastūmėjo tokiam svarbiam gyvenimo žingsniui?

E: Su žmona Jurgita susituokėme 2001 metų liepos 14 dieną Kauno rotušėje. Tuomet ji jau buvo JAV pilietė, todėl aš automatiškai gavau teisę įsigyti vadinamą “žaliąją kortelę” ir legaliai gyventi Amerikoje. Neturėjome labai kažkokių svarių priežasčių išvykti iš Lietuvos, bet paprasčiausiai, nusprendėme pabandyti kurti gyvenimą svetur, juo labiau, kad Jurgitos šeima jau gyveno čia, Klyvlende. Negaliu paneigti, kad ir finansinės galimybės šioje šalyje taip pat prisidėjo priimant svarbų sprendimą emigruoti.

 

A: Lietuvoje užsiėmėte politika – kandidatavote į Utenos miesto tarybą – ar atvykęs į Ameriką ir toliau tęsėte politinę-visuomeninę veiklą?

E: 2000-siais dalyvavau Utenos miesto tarybos rinkimuose, tačiau išrinktas, deja, nebuvau. Tuo metu dirbau Utenos apskrities vyr. ekonomistu. Atvykęs į JAV, kaip ir daugelis tėvynainių, kurį laiką turėjau dirbti kitokius darbus, nes reikėjo išmokti kalbą, šios šalies gyvenimo principus ir kultūrą. Po keletos metų pradėjau daugiau įsitraukti į išeivijos lietuvių veiklą Klyvlende, kas tapo vienu iš mano pagrindinių užsiėmimų dabar. 

 

A: Kokią šiandieninę Lietuvą matote iš šono? Ko labiausiai pasiilgstate galvodamas apie gimtinę? 

E: Šiandieninė Lietuva yra laisva, ekonomiškai stipri ir pilnavertė Europos sąjungos ir pasaulio bendruomenės šalis. Narystė NATO užtikrina šalies saugumą. Malonu matyti jau beveik tris dešimtmečius ekonomiškai ir kultūriškai augančią Lietuvą. Lietuvoje tebegyvena mano mama ir sesė su šeima. Jų labiausiai ir pasiilgstu, tačiau šių laikų technologijos ženkliai padeda sutrumpinti atstumą. Kiekvieną savaitgalį kalbame su savo artimaisiais per “Skype” (red. past. “interneto telefonijos tinklas bei kompiuterinė programa, kurių pagalba galima skambinti į viso pasaulio šalis”), kur taip pasimatome vieni su kitais “nukeliaudami į Lietuvą”.

 

A: Kaip vertinate šiandieninę Lietuvos politiką? Ar lietuvių išeivija turėtų vaidinti joje didesnį vaidmenį?

E: Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalies politika turėjo gimti ir užaugti kaip kūdikis ir, tuo pačiu, pasveikti nuo “sovietinio maro”. Užaugo dvi kartos politikų, kurie sėkmingai integruoja mūsų šalį į pasaulio pažangiausių šalių gretas, pasitelkdami ir užsienyje gyvenančių lietuvių organizacijų patirtį. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė jau dabar atlieka svarų vaidmenį Lietuvos politikoje ir kasdieniniame gyvenime. Puoselėjama lietuvių kalba, kultūra, finansiškai remiami įvairūs projektai bei renginiai. Pasaulio, o ypač JAV lietuviai ir anksčiau labai daug prisidėjo materialiai ir politiškai, kad Lietuva ir vėl taptų laisva.   

 

A: Gyvendamas Klyvlande užsiimate daugybe veiklų: vedate vietinę lietuvių radijo laidą „Šiaurinis krantas“, dainuojate, prisidedate prie daugelio lietuviškų projektų bei muzikinių renginių, padedate kurti lietuviško paveldo objektus... Iš kur semiatės tiek energijos ir entuziazmo lietuvybei puoselėti?

E: Meilė mūsų šaliai, kalbai, kultūrai ir žmonėms skatina vykdyti šias veiklas. Man, asmeniškai, gyvenant toli nuo Lietuvos, patriotizmas ir garbė būti lietuviu tapo labai svarbiomis gyvenimo dalimis. Mes, taip pat, stengiamės, kad mūsų vaikai, augantys JAV jaustų tą patį. Patriotizmo mokiausi, kad ir iš tokių Amerikoje gyvenančių lietuvių patriotų “pilnu etatu”, kaip mano ilgametis draugas Laurynas R. Misevičius, kuris yra ir ilgametis ŠALFASS (red. past. “Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos”), JAV Lietuvių Bendruomenės, Lietuvių fondo, o dabar dar PLB (red. past. “Pasaulio Lietuvių Bendruomenės”) veikėjas.

 

A: Dažnai Jus galima išvysti kartu su Jūsų paminėtu bendraminčiu Laurynu Misevičiumi ir kitais artimiausiais JAV lietuviais dalyvaujantį įvairiausiuose lietuviškuose renginiuose Š. Amerikoje. Visai netrukus, rugsėjo 14 dieną, šeštadienį, drauge su žmona Jurgita vyksite į Portlandą, kur „Rooster Rock State“ parke antrą kartą koncertuosite Šiaurės Vakarų pakrantėj šalia unikalaus grožio Columbia upės. Sakykite, iš kur kilo tokia meilė muzikai?

E: Meilė muzikai mane lydėjo visą mano sąmoningą gyvenimą. Esu visiškas sąvamokslis tiek dainavime, tiek instrumentinėje muzikoje, galbūt tai ir paskatina norą muzikuoti. Oregone koncertuosiu jau trečiąjį kartą ir esu labai dėkingas organizatoriams už pakartotiną pakvietimą. Bus malonu vėl susitikti su Laurynu, Ingrida ir kitais Portlando lietuviais, dabartine Lietuvių Bendruomenės pirmininke Giedre ir Vilmantu, su kuriais jau esame tapę artimais draugais.

A: Ar Jūsų repertuaras sudarytas tik iš estradinių pop-muzikos dainų lietuvių kalba, ar atliekate kūrinius ir kitomis kalbomis?
E: Mano repertuare yra virš trijų šimtų lietuviškų, angliškų ir net ispaniškų dainų. Beveik prieš metus mane pakvietė dainuoti Klyvlendo lietuvių vyrų vokalinis ansamblis “Veinkartiniai”, su  kuriuo atliekame lietuvių liaudies ir angliškas klasikines dainas. Taip pat, buvau pakviestas dainuoti pirmu tenoru puikiai žinomame lietuviškame Ohajausvalstijos chore “Exultate”.

 

A: Žinome, jog prisidedate prie Klyvlando Lietuvių Kultūrinio Darželio, įkurto dar ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, puoselėjimo. Iš kur kilo idėja įsijungti į kultūrinį Lietuvos paveldo kūrimą svetur?
E: Klyvlendo Lietuvių Kultūriniai Darželiai buvo įkurti 1936 metais, ir dabar tik stengiamės juos prižiūrėti, kad šis unikalus paminklas dar daug metų būtų lietuviškų švenčių vieta ir vienas gražiausių mūsų tautos simbolių už Atlanto. Prieš 2 metus buvau išrinktas šių darželių priežiūros komiteto pirmininku, taigi, kartu su bendražygiais puoselėjame ir prižiūrime šį tautinį paveldą. 

Kiekvienų metų rugpjūčio mėnesio antroje pusėje Klyvlando Kultūriniuose Darželiuose vyksta “One World Day” (liet. “Vieno-bendro pasaulio dienos”) šventė, kur mes su kitomis tautomis žygiuojame parade, švęsdami mūsų laisvę, ir pristatydami Lietuvą pasauliui. Pavyzdžiui, pernai, švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, nešėme šimtą lietuviškų vėliavų. Na, o šiemet žygiavome parado priekyje, kartu su latviais ir estais, taip minėdami Baltijos kelio trisdešimtmetį.



A: Sakykite, kokiais dar lietuviškais projektais užsiimate?
E: Be muzikavimo, taip pat, garsinu koncertus, spektaklius ir kitus renginius Klyvlende ir kituose miestuose. Organizuoju koncertus daininkams iš Lietuvos. Dažnai tenka priimti atlikėjus savo namuose, nes turiu nemažai draugų Lietuvoje, o taip dar ir lengviau susiderinti būsimų koncertų detales. 

 

A: Drauge su „Lietuvių fondu“, Lietuvių Paramos fondu Klyvlende ir Latvių kredito unija š.m. rugsėjo 29 dieną, Willoughby (Ohajaus valst.) Andrews Osborne Akademijoje organizuojate A. Bražinsko 2-ų dalių miuziklo „Šnekučiai“ spektaklį, pastatytą pagal P. Cvirkos novelę „Meisteris ir sūnūs“. Miuzikle dalyvaus populiarūs Lietuvos dainininkai. Ar daug keblumų kilo organizuojant tokio mąsto renginį, taip toli nuo gimtinės?
E: Šis miuziklas į JAV atkeliauja jau antrąjį kartą. Vasario mėnesį jį rodėme Čikagoje. Visi bilietai buvo išparduoti ir daug norinčių žmonių net nebegalėjo miuziklo pamatyti. Pasitarę su miuziklo prodiuseriu Žygiu Janus ir režisieriumi Nerijumi Petroku, nusprendėme pakartoti jo premjerą Klyvlendo apylinkėse. Mūsų vietovė buvo parinkta todėl, kad yra viduryje tarp daugelio kitų miestų, tokių kaip Columbus-OH, Detroitas, Ročesteris (NY) ir netgi Torontas (Kanada). Taip tikimės parodyti šį renginį kuo daugiau žmonių, nes kitos galimybės išvysti “Šnekučius” už Atlanto, greičiausiai, nebebus. Na, o organizuojant tokio mąsto renginius visuomet yra daug darbo. Reikia surasti ir išnuomoti salę, suruošti maitinimą, transportą, nakvynę svečiams. Scena turi būti tinkamai įgarsinta ir apšviesta. Vienam visą darbą atlikti būtų neįmanoma, todėl esu labai dėkingas savo draugams ir bendraminčiams Klyvlende ir Čikagoje, kurie labai daug dirba, kad šis mūsų grandiozinis renginys būtų sėkmingas. Kviečiu visus paskutinį šio mėnesio sekmadienį apsilankyti Klyvlende, tądien po lietuviškų Šv. Mišių Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos bažnyčioje atvykite į Lietuvių klubą, kuriame Jūsų lauks tradicinės mūsų virtuvės priešpiečiai, o nuo 2 val. Andrews Osborne Akademijos salėje kaimyniniame Willoughby miestelyje (adresu 38588 Mentor Ave.) prasidės patys „Šnekučiai“. Tokios apimties koncerto Klyvlende nėra buvę pastaruosius 10, o gal net ir visus 20 metų. Bilietus galite įsigyti iš anksto paspaudę šitą nuorodą https://www.eventbrite.com/e/snekuciai-snekuciai-cleveland-tickets-69156022525 arba, iškilus klausimams, skambinkite man tel. mob. 1-216-466-1633, rašykite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

 

A: Ar ateityje, galbūt net ir kartu su Laurynu Misevičiumi, planuojate organizuoti kultūrinių renginių lietuviams, gyvenantiems kitose šalyse, ne tik JAV ir Kanadoje?
E: Be jokios abejonės. Su Laurynu draugaujame ir bendradarbiaujame jau eilę metų, ir iki šiol, visi bendri projektai buvo sėkmingi, taigi esu tikras, kad dar daug lietuviškų darbų nuveiksime kartu vardan tos Lietuvos, ir ne tik Šiaurės Amerikoje!

 

A: O gal planuojate išleisti ir savo paties dainų albumą?

E. Esu sukūręs pakankamai dainų keliems albumams, tačiau ilgiausiai užtrunka dainas įrašyti. Visus instrumentus įgroju pats, netgi programuoju mušamųjų mašiną, o taip pat įdainuoju viską. Dar tenka dirbti ir kasdieninį darbą, todėl beveik visos dienos tiesiog tampa per trumpos. Ateityje tikrai planuoju išleisti muzikos albumą, o šiandien teks pajuokauti, kad gal kai išeisiu į pensiją:).



Kalbino Arūnė Jonikaitė


Nuotraukos iš Augio asmeninio albumo – 1) scenoje, 2) su bendraminčiu Laurynu iš Portlando pirmą sykį viešint Oregone prieš porą metų, 3) su kitais lietuviais, latviais ir estais “One World Day” parade Klyvlende, šiemet skirtame Baltijos kelio 30-iui, 4) eilinį lietuvišką renginį organizuojant už Atlanto…

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė RUOŠIASI ATEIČIAI – ...
Ambasadoje Vašingtone pristatyta knyga apie legend...
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
Penktadienis, 06 Gruodis 2019