Keliavimas į ES tapo sudėtingesnis

Spalio 12 d. pradėjo veikti Europos Sąjungos įvažiavimo ir išvažiavimo sistema (EES). Nors taisyklės, kas gali įvažiuoti į ES ir kiek laiko gali joje likti, nepasikeitė, naujoji sistema stebės keleivių judėjimą 29 Šengeno erdvės šalyse (iš esmės tai visos ES valstybės, išskyrus Kiprą ir Airiją, Šveicariją, Islandiją ir Norvegiją). EES sistema registruos biometrinius duomenis ne ES piliečių, atvykstančių į Šengeno erdvę. Kaip ir atvykstant į JAV imami keleivių pirštų atspaudai, keliaujantys į ES turės duoti pirštų atspaudus atvykstant į ES ir iš jos išvykstant. Trečiųjų šalių piliečiai, t. y. ne Europos Sąjungos piliečiai, gali praleisti ES tik 90 iš 180 dienų. Sistemos esmė paprasta – keleivių veidai ir pirštų atspaudai bus lyginami su jau įregistruotais biometriniais duomenimis. Keleiviui pirmą kartą susidūrus su sistema, bus padaryta jo nuotrauka, paimti pirštų atspaudai ir užregistruoti paso duomenys. Užsiregistravus, vėlesnių vizitų metu jūsų nuotrauka ir pirštų atspaudai bus patikrinti su sistemoje jau esančius duomenis. Jei turite biometrinį pasą ir jūsų pasienio punkte yra el. vartai, turėtumėte galėti įvažiuoti su juo. Siekiant išvengti logistinių sunkumų, EES sistema diegiama palaipsniui. Kiekviena valstybė narė gali nuspręsti, kaip jos nori įdiegti sistemą. Vienintelis reikalavimas – kad per 30 dienų šalys turi užregistruoti 10 proc. keleivių. Per 90 dienų jos turėtų užregistruoti 35 proc., o per 150 dienų – 50 proc. visų keleivių. Iki balandžio 9 d. šalys turės registruoti visus keleivius. Informacija apie keleivį bus saugoma trejus metus, taigi, jei reguliariai keliaujate į Šengeno erdvę, ji bus nuolat atnaujinama. Jei per ateinančius trejus metus į ES nekeliausite, kitą kartą keliaudami turėsite registruotis iš naujo. Vaikai iki 12 metų neprivalės pateikti pirštų atspaudų, bet turės atlikti likusią procedūrą.