Amerikos Lietuvis

  Kovo 4 d. į Pasaulio lietuvių centre įsikūrusią meno galeriją ,,Siela” rinkosi Čikagos lietuvių „Rotary“ klubo  nariai ir šventiškai nusiteikę svečiai. Čia vyko jau tradiciniais tapusių šio klubo Metų apdovanojimų vakaras, kurio metu pagerbiami lietuviškoje veikloje nusipelnę JAV lietuviai ir čia veikiančios lietuviškos organizacijos.  Susirinkusiuosius pasveikinę vakaro vedėjai Sandra Scedrina ir iš Lietuvos atvykęs muzikologas , laidų vedėjas Darius Užkuraitis paminėjo, kad yra sudėtinga iš gausaus nominantų sąrašo išrinkti tik kelis metų apdovanojimams, tačiau rotariečiai sako, kad šiais apdovanojimais norima parodyti dėmesį visiems, kurie savo laiką ir jėgas skiria prasmingai lietuviškai veiklai bei tokiu būdu garsina mūsų šalies vardą už Lietuvos ribų. Po rotariečių priesaikos tylos minute buvo pagerbti žuvusieji kovotojai už Ukrainos laisvę. Buvo trumpai pristatyta klubo veikla ir svarbiausi nuveikti darbai. Vienas iš svarbesnių renginių buvo praėjusį rugsėjį vykę...

     Turtingas lietuviškų frazeologizmų lobynas. Vartau Jono Paulausko „Lietuvių kalbos frazeologizmų žodyną“. Semiuosi išminties, o pačius mėgstamiausius pritaikau savo kūryboje. Jis profesionaliai mokėjo kitiems akis dumti, bet nepagalvojo, kad lazda turi du galus... Kai būtų išmintingiau patylėti, mes dažnai paleidžiame liežuvį į darbą... Savuosius vaikus tėvas į dangų kėlė, bet jiems ten trūko elementarių mandagumo įgūdžių... Geras mums buvo gyvenimas, net paukščių pieno netrūko, bet iškilus sunkumams, drebinome baikščias savo kinkas. Darbe Jonas buvo tarytum iš medžio iškritęs, bet apie save visada tik labai gerai galvojo. Zosė mėgo laidyti kakarinę, bet jos balsas į dangų nėjo. Kur nekultūringa juoktis, mes dažniausiai surandame juokų kauliuką. Juodadarbiui visos dienos ir visos spalvos vienodos. Jam mylimoji pažadėjo savo gyvenimą, nors ilgai svarstė... Ar verta? Kitiems Paulius mėgo jodinėti ant sprando, bet kai sugrįžo atpildas, jis taip esmės ir nesuprato.....

Skaičiau, labai pritariančią pastabą, jog Putino didžiausia klaida buvo siųsti į karą vergus, kad šie išlaisvintų laisvą žmoniją. Ar laisvas pasaulis girdi šiuos žodžius? Kai išgirs, gal jau bus pavėluota. Pasaulinis banditas tebesiautėja. „Vladimir the Horrible“, sakydamas kalbą apie karą Ukrainoje, savo tautos žmones, kurie nepritaria karui, išvadino išdavikais. Pasak jį, atėjo laikas tautai apsišvarinti. Apkaltinti tautą, jos žmones nepritariantiems karui, vadinti išdavikais, fašistais? Ar neperžengta draudžiamoji linija? Juk dar Stalinas sugebėjo fašistus sunaikinti, tai iš kur jų priviso dabar? Atsiminkime Stalino pravestas partijos apsišvarinimo programas. Diktatorius lieka diktatoriumi. Stalinas buvo žiaurus, šis beprotis. Šis nujaučia, kad jo galas skaičiuojamas jeigu ne dienomis, tai bent valandomis. Jis žinojo kaip pradėti karą, bet nežino kaip jį užbaigti.  Okupantas ukrainiečiams stato sąlygas kurios negali ir net neprivalo būti priimtinos. Pirmiausiai, okupantas galvod...

Genocidas – tai tyčinis valdžios pajėgų vykdomas etninių gyventojų naikinimas ir represavimas siekiant užvaldyti jų žemę bei kitokį turtą, o fizinio susidorojimo išvengusius dvasiškai pavergti.       Vokietijos Rytų Prūsijos žemėje iki 1944 m. gyveno apie 2,6 mln. žmonių, kurių didesnė dalis buvo ir etniniai lietuviai (Karaliaučiaus srityje lietuvininkai būrai, Klaipėdos srityje – lietuvininkai šišioniškiai). Per paskutinįjį Antrojo pasaulinio karo pusmetį (1944 m. rudenį – 1945 m. pavasarį) Rytų Prūsijos gyventojų sumažėjo daugiau nei 14 kartų: šis kraštas tapo negailestingo etninio valymo vieta.  Puolanti Rusijos kariuomenė Rytų Prūsijos pakelėse palikdavo į pakaušius nušautų pabėgėlių kūnus, o ramiuose vokiškuose ir lietuviškuose kaimeliuose – išprievartautas ir nukankintas moteris, mergaites. Tūkstančiai pabėgėlių rado savo kapus Baltijos jūros dugne, kai laivus, kuriais jie plaukė, nuskandino rusų torpedos. Po karo šiame krašte, kurio dalis atite...