Amerikos Lietuvis

Jau kitą mėnesį tūkstančiai Lietuvos išeivių mėgėjų sportininkų sugužės į Druskininkus, kur liepos 14-17 dienomis vyks XI-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ). Renginio iniciatoriai įsitikinę, kad, Ukrainoje vykstančio karo kontekste, švęsti laisvę bei lietuvybę yra kaip niekad svarbu. Vidurvasarį vyksiančios žaidynės pirmą kartą surengtos dar 1938 metais Kaune, bet vėliau nevyko 40 metų. Šiaurės Amerikos Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjungos (ŠALFASS) iniciatyva, 1978 metais žaidynės buvo atgaivintos Toronte, vėliau vyko Čikagoje, Adelaidėje, o nuo 1991 metų rengiamos Lietuvoje.  ŠALFASS prezidentas ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos pirmininkas Laurynas Misevičius teigia, kad lietuviai niekada nesitaikstė su okupantais, todėl sportas, kaip ir muzika ar šokiai, tapo savotišku protesto įrankiu bei įkvėpė kitų okupuotų valstybių, tarp jų ir Ukrainos, Laisvės Olimpiadas. L. Misevičius įsitikinęs, jog, dabartiniame geopolitiniame kontekste, švęsti Lietuvos laisvę bei...

Lietuvos sporto universiteto (LSU) senatas nutarė garbės daktaro vardą suteikti dviem visuomenėje žinomiems žmonėms – žymiam krepšininkui, buvusiam ilgamečiam Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentui Arvydui Saboniui ir LSU alumnui, vienam svarbiausių Universiteto socialinių partnerių, Kauno rajono merui Valerijui Makūnui. „Dešimtmetį būdamas LKF prezidentu ir iki šiol A. Sabonis glaudžiai bendradarbiauja su LSU dėstytojais ir mokslininkais – krepšinio specialistais, noriai dalijasi savo treniruočių ir varžybine patirtimi. Tai itin svarbu rengiant būsimuosius krepšinio specialistus”, – sakė LSU senato pirmininkas doc. dr. Vidas Bružas. LSU garbės daktaras A. Sabonis – vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų, 1982 m. pasaulio čempionas, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių čempionas, 1992 m. Atlantos ir 1996 m. Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas, 1997 m. išrinktas geriausiu Europos krepšin...

  Miniatiūros, sentencijos Parašė testamentą, bet širdimi tikėjo, kad žemiškuose turtuose vartysis amžinai. Vėsus pavasaris genus paveldėjo iš žiemos... Vaistinėje pilietis  ieškojo  priemonių sveikatai pagerinti, bet asmens tapatybės dokumentai atskleidė kitas tiesas... Per rasotą žolę tyliai pėdino katinas. Tik jis geriausiai žinojo savo tikslus ir vizijas. Medžio kamienu vingiuoja takai takeliai. Čia suguldyta daug skausmo, daug džiaugsmo... Nupjauta žolė. Vasara įgauna pagreitį... Žvilgterėjau į kalendorių. Sugėlė širdį. Daug kas sugrįžta, bet laikas... Jis jau nebesugrįš... Skamba nuostabios paukščių melodijos gamtoje. Šis klausymas dar nemokamas. Žmogus paleido virtinę keiksmažodžių. Aplink jį tvyrojo tyla ir ramybė, bet nuo jo žodyno plyšo gamtos buveinė. Kaštono dailiabriauniai lapai užstojo saulę. Mes visi skirtingi. Vieniems reikia saulės, o kiti gėrisi pavėsiu... Suokia lakštingala, klega vaikai, girdžiu medžių lapų šnaresį. Toks vasaros apsiaustas. Norisi, kad...

2022 m. gegužės 25 d. Pasaulio ekonomikos forume Davose  – kelių pasaulio bendruomenių lyderiai paskelbė apie Pasaulinės Vidurio ir Rytų Europos koalicijos ( angl. Council of Central and East-European Communities - CEEC) sukūrimą. Steigėjais yra Pasaulio estų taryba, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, Pasaulio ukrainiečių kongresas, Pasaulio laisvųjų latvių federacija ir Pasaulio lenkų taryba. Kartu šios organizacijos atstovauja daugiau kaip 50 mln. žmonių, gyvenančių daugiau kaip 65 pasaulio šalyse. Vidurio ir Rytų Europos šalių tikslas – skatinti bendrus interesus ir ją sudarančių bendruomenių vystymąsi. Šiandien pagrindinis CEEC prioritetas yra savo šalių ir bendruomenių visame pasaulyje gynimas nuo vis stiprėjančios Rusijos agresijos. Bendrame pareiškime CEEC vadovai pareiškė „Mes visi esame sukrėsti ir pasibaisėję Rusijos pajėgų įvykdytais žiaurumais Bučoje, Mariupolyje ir visoje Ukrainoje. Mūsų tikslas – remti Ukrainos gebėjimą apsaugoti savo suverenumą ir teritorinį vientisumą i...

Mes, lietuviai, neturėtume džiaugtis kai kaimyno daržinė dega, bet padėti gaisrą gesinti, nes degančios daržinės kibirkštis gali pasiekti ir mūsų stogą. Kas mums padės gesinti gaisrą neturint kaimyno? Padegėjas? Mūsų rytinio kaimyno, ukrainiečio, daržinė dega padegta bandito, todėl skubėkime visomis išgalėmis tą degančią daržinę gesinti, nes tas gaisras, pučiant rytų vėjui, uždegs ir mūsų daržinę. Nebeturėdami kaimyno, kas padės mums mūsų nelaimėje? Vieni nesugebėsime, nors ir išsemiant Baltijos jūrą, gaisrą užgesinti. Todėl neužmirškime, jog tiktai vienybėje yra jėga. Panaši padėtis yra ir su Ukraina. Kai kurios valstybės viešai kalba apie ginklų suteikimo nutraukimą ukrainiečiams. Tai yra tiesioginė parama banditui. Galbūt jie išgirdo anksčiau pasakytus bandito žodžius, jog pasaulis nežino kas yra Ukraina ir kur ji randasi. Pasaulis gerai žino, kad nuo JT įsteigimo, Ukraina atstovavo savo kraštą, nors ir po Sovietų Sąjungos vėliava, visuomet palaikydama tuometinę Sovietų Sąjungą. Gėd...

Gegužės 15-22 dienomis visus JAV ir Kanados lietuvių sportininkus bei jų gerbėjus suvienijo didžiausia išeivijos sporto šventė – jubiliejinės 70-osios Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) žaidynės. Jose, keturių sporto šakų – krepšinio, stalo teniso, biliardo ir boulingo (kėgliavimo) - varžybose dėl ŠALFASS apdovanojimų varžėsi apie 400 sportininkų iš keliolikos JAV valstijų, taip pat Kanados ir netgi Jungtinės Karalystės! Dar įvyko ir specialus proginis Čikagos Lietuvių Bėgimo Klubo skaičių 70 „išbėgimas“, o taip pat Luko Kulbio greitųjų šachmatų varžybos Pasaulio lietuvių centre.  Kaip reta - turiningas sekmadienio rytas. Tikiuosi ŠALFASS nesupyks, jei Čikagos lietuvių bėgimo klubas pasigirs, kad atidarė 70-ąsias Žaidynes, kurios vyko ateinančią savaitę. ŠALFASS jubiliejų pažymintis skaičius 70 nubėgtas Lemont-IL - lietuviškiausio JAV miestelio gatvėmis. Susirinkome septyniese, bėgome 7 mylias - štai taip už kiekvieną Šiaurės Amerikos Lietuvių...