Tokios tokelės (182) Įvairenybės

 

Geltona, žalia ir raudona, tai mūs trispalvė vėliava.

Po ja stovėti mums malonu, joje tėvynė Lietuva.

                                                                        

Šlovė ir garbė ukrainiečiams kovojantiems už išlikimą su maskoliškuoju pasauliniu teroristu!

Mirtis svoločinai.

Vovočkai prisisapnavęs Hitleris, jam sako: Vovučka, molodec, tu sugebėsi padaryti tai ko aš nesugebėjau – sunaikinti Rusiją. Kas prieš? Nėra. Vienbalsiai sutinkame su Vovučkos sapnu.

Bismarkas sakė: „Žinau šimtus būdų, kaip iš urvo išvilioti Rusijos mešką, tačiau nė vieno, kaip ją priversti grįžti“. Atrodo, kaip grįžti į urvą, kelią atrado pati meška. Pasauliui užgriuvus ant jos ji lenda galva pirmyn į urvą, palikdama jautriausią vietą, užpakalį, vilkų kandžiojimams. 

Šiuo pasisakymu tęsiu ir užbaigiu praeitos savaitės straipsnį „Tu sunaikinsi Rusiją“. Pagal įvairiausias žinias, atrodo jog Rusija jau sunaikinta, nes jos parceliavimas jau prasidėjęs.

Rusija dėl dronų atakos Maskvoje kaltina Ukrainą. Rusija dėl dronų atakos Maskvoje apkaltino Ukrainą ir kalbėjo apie „teroro aktą“. „Šiandien ryte Kyjivo režimas bepiločiais orlaiviais surengė teroro aktą prieš Maskvos miesto objektus“, – antradienį pareiškė Rusijos gynybos ministerija. Tai kodėl gi rusai daužydami Ukrainą nesako jog tai teroro aktas. Rusams leidžiama, ukrainiečiams negalima. Tų dronų atakos prieš Rusiją ir Maskvą daugės. Rusijos savanorių daliniai tuo pasirūpins. Rusų pajėgos užsimanė kirsti tiem Rusijos laisvinimo savanoriams apšaudydama savo valstybėje pasienio miestą Shebekino visa raketų turima galia. Nejaugi rusai nesupranta partizaninio kovojimo privilegijas. Jie mažomis grupėmis čia atsirado, atliko darbą, pranyko, ir kur jie vėliau atsiras, nei vienas rusų generolas neatspės. Rusų valdžiai atėjo laikas pasakyti gyventojams tiesą apie nelemtą Ukrainos karą. Rusija laiko Ukrainą Rusijos dalimi, o kaimynai galvoja apie Rusijos pasidalinimą. Didžiausią Rusijos kąsnį ims geriausi draugai kinai. Jau kalbama, kad kinams bus išnuomota Vldivostoko uosto dalis 109 metams. Aišku, atsiras kinų aptarnaujantis personalas, jų šeimos, kuriems reikės vis daugiau vietos ir laisvės jų veiklai. Taigi, Vladivostokas neperseniai tapęs Rusijos dalimi, buvęs Rusijos pasididžiavimas ir vartai į Ramųjį vandenyną, slysta iš jų nasrų. Vladivostokas dar ne Rusijos dalinimo pabaiga. Prieš porą metų čia rašiaiu, jog kinai norėjo gauti pirkti Baikalo ežero vandens, kurio rusai nepardavė išreikšdami ežero užteršimą. Dabar atėjo tas laikas ir kinai neprašys parduoti jiems taip reikalingo vandens, bet patys ims kiek jiems reikės. Rusai į tai tik žiūrės. Kinus taip pat vilioja Rusijos neeksploatuojami požeminiai turtai Sibire. Kinams valdant Sibirą ir visus tolimuosius rytus, kraštas klestėtų. Dabar jis merdi. Kinams perėmus Sibirą, nutrūksta Transsiberian Maskva – Vladivostok geležinkelio magistralė. Joje šeimininkaus draugai kinai.

Japonija – japonai. Antras Pasaulinis karas baigėsi prieš 77 metus, bet Taikos sutarties tarp rusų ir japonų nėra. Keturios japonų salos užimtos karui jau pasibaigus yra didžiausi nesutarimai tarp šių dvejų valstybių. Japonai tas salas savinasi, nes jos iš jų buvo atimtos nekariaujant. Rusai galvoja kitaip. Ne kartą bandyta tą klausimą išspręsti, bet iki šiol dar nepasisekė. Rusai visur kaip visuomet tvirtina, kad tos salos sena rusų teritorija. Kadangi Rusija jau parceliuojama (Vladivostokas), manau, japonai tars ultimatumo žodį rusams. Rusams nėra jokio didelio pasirinkimo, tik priimti ir vykdyti ultimatumą ir nešdintis, arba stoti į kovą su japonų moderniu laivynu. Šitie dalykai gali vykti ilgai netrukus.

Vakaruose taip pat yra pretenzijų reiškiančiųjų. Tai mums gerai pažįstamas Karaliaučiaus kraštas, iki karo pabaigos priklausęs vokiečiams. Pasirodo, jog lenkai nesnaudžia, pareikšdami jog tas kraštas teisėtai priklauso jiems. Teisėtai? Teisėtai todėl, kad po rusų lenkai reiškiasi kaip grobuoniška tauta antroje vietoje. Jie valdo vieną pusę to krašto, o kita pusė po karo buvo patikėta rusams. Laikinai. Tas „Laikinai“, dėka rusų pastangų, jau tęsiasi 77 metus. Karui pasibaigus, turėti gerus santykius su lenkais, Stalinas jiems dovanojo eilę vokiečių žemių. Lenkai žinodami, jog Stalinas dalino ne savo, visvien tokias dovanas priėmė. Gal keršto vedami norėjo tą karą pralaimėjusią Vokietiją suplėšyti į skutelius? Dabar atėjus laikui spręsti tą okupacinį klausimą, privaloma kalbėti su Vokietija. Šiandieną Vokietija yra galinga industrinė valstybė, kurios balsas privalo būti išgirstas. Vienaip ar kitaip, rusai iš Karaliaučiaus krašto privalo nešdintis į savo matušką Rusiją.

Dabar atėjo eilė ir suomiams. Padavimai sako, kad suomių paprotys yra šlapintis ant Rusijos sienos. Aišku, kad rusams toks kaimyno elgesys nepatinka. Putinas buvo pažadėjęs, kad NATO sienos neartės prie Rusijos. Jis, užsiėmęs kare su Ukraina pareiškė, kad Ukraina yra Rusija, pražiopsojo Suomijos stojimą į NATO. Suomiai kalba ir žada atgauti Žiemos kare prarastas žemes. Suomijos pietinė siena pasislinktų iki St. Peterburgo miesto, ir suomiai ištikimi savo papročiams eitų ten šlapintis. Gal koks vienas kitas gerai pritvinkęs sugebės aplaistyti St. Peterburgo miesto stogus ir gatves. Tai bent būtų fonės, juoktųsi žmonės.

Čia išreiškiau tikrus faktus su mano fantazijomis kaip viskas Rusijoje gali įvykti. Rusijos gali nebelikti žemėlapiuose. Ar pasauliui nuo to bus lengviau?

Pabaigai kartoju:

Vovočka raportuoja Hitleriui: „Jawohl, Mein Fuehrer, pradžią jau padariau. Aufwiedersehen pragare!“

Būtų gerai tikėti tokiomis fantazijomis. Bet Rusijoje neramumų apimtis didėja. Jau nebe fantazija, kad Putiną jo turimi bunkeriai neišgelbės. Ar jis sugebės panaudoti 9 mm kulką savo smegeninės papildymui? Pasauliui tai būtų gera žinia, kad jis jau pragare.

Vėliausias rusų nežmoniškumas pasirodė susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę. Nei viename pasaulio keiksmažodžių žodyne nėra tiek ir tokių žodžių kokių užsitarnavo įsakymą davęs Putinas. Jis visur kaltina fašistus, pats tokiu būdamas. Lietuviškai žemaitiškai būtų: „Kuo pats kvep, tuo ir kitus tep“. Niekas nepapasakos niekam ką tie vandens į mirtį nešami žmonės pergyveno. Toks staigus vandens potvynis turi neapsakomą jėgą naikinimui pasitaikiusiems jam pakeliui. Vandens rezervuare , jo lygiui nukritus iki pavojaus ribų, kyla sprogimo pavojus Zaporožės atominės jėgainės sprogimui, kurio pasekmės mums pažystamos nuo Černobilio laikų, kurie niekaip neprilygtų Zaporožės. Galima Putiną nuteisti ir pakarti, bet kas atsakys už tuos milijonus nukentėjusius Zaporožės atminės jėgainės spinduliavimo užsikrėtimu?

Kokios tokio veiksmo pasekmės? Pirmiausiai tai nesiskaitymas su žmonių gyvybėmis. Ar Putinui tai svarbu? Jis yra išprotėjęs, o jo sėbrai Kremliuje nei kiek už jį negeresni, jam pritaria. Susprogdinus užtvanką Krymas netenka taip reikalingo gyvybei vandens, įskaitant ir rusų kariuomenę Kryme. Ar Putinui svarbu? Išsiliejęs vanduo pasroviui naikina pasėlius, paversdamas tuos derlingus laukus dykumomis. Pasauliui reikalingas maistas, o čia jis naikinamas. Ar Putinui tas įdomu?

Taip Putinas tęsia Hitlerio pradėtą Rusijos naikinimo darbą. Putinas yra ištikimas Hitlerio pasekėjas.

Ką daro pasaulis? Pasaulis ir pasaulinės organizacijos labai susirūpinusios esama padėtimi. Jie visi, be išimčių, be pertraukos posėdžiauja, tiria, balsuoja bet niekus nenuvažiuoja. Visi jie dirba net rankoves pasiraitę, be jokios naudos ir baimės įvarymo Putinui. Putinas vienas juos visus suvarė į urvą, kuriame ir toliau galės posėdžiaujant ginčytis, daryti tyrimus, balsuoti ir niekur nenuvažiuoti. Tai toks pasaulis pasipuošęs svetimomis plunksnomis.

Išvada: Kol bus Rusija, tol pasaulyje bus karai, nes rusai be karo nemoka gyventi.

2023-06-08