Tokios tokelės (199 )Mišrainė

Geltona, žalia ir raudona, tai mūs trispalvė vėliava.

Po ja stovėti mums malonu, joje tėvynė Lietuva.

                                                                        

Šlovė ir garbė ukrainiečiams kovojantiems už išlikimą su maskoliškuoju pasauliniu teroristu!

Kremlius privalo būti sutramdytas.

Putinas davė įsakymą savo gynybos ministrui atsispirti ukrainiečių laisvinantiems puolimams, pereiti į puolimus. Šis, būdamas jam paklusnus, atsakė: “Fuehrer, befiehl! Wir folgen dir!”. Teoriškai atsakymas skamba paklusniai, bet praktiškai girdime kitokius varpų skambėjimus. Artinasi žiema, žengianti per rudeninį lietaus ir purvynų laikotarpį. Kariai privalės būti aprūpinti žiemai, kuri tame krašte yra gan žiauri. Kariai, vienoje ir kitoje fronto pusėse, ne robotai. Kariai turi šiam metų laikotarpiui pritaikintą savo žargoną: „Жизнь как в Париже, только грязь по жиже.“ 

Išsprūdęs liežuvis, nors ir paskalų formoje, pasako kas dedasi vyriausybės pasitarimuose ir koridoriuose. Rusai ieško taikos. Rusai nebeturi išteklių karo ilgesniam vedimui. Nepatvirtintomis žiniomis girdime, kad rusai sutinka baigti karą jeigu Ukraina pažada nestoti į NATO arba į kitokį karinį bloką, net ir į ES. Žinome, kad rusai įtaisę savo pažiūrų, kaip buvęs Janukovičius, prezidentą Ukrainoje, priverstų ją stoti į Rusijos karinį bloką. Tai neišvengiama rusiška taktika. Ar tai nebūtų sutarties pažeidimas? Juk rusai sutartis „nepažeidžia“.

Lavrovas ir Medvedevas kalba apie taiką su Ukraina. Jeigu jiedu nebūtų rusai, tai būtų sveikintina. Jų kalbos apie taiką baigiasi su JEIGU. Jeigu Ukraina atsisakys NATO, ES ir kitų sąjungų, įskaitant ir karines, jeigu Ukrainos valdžia bus palanki rusams, ir tiktai rusams, tai tuomet derybos gali būti sėkmingos. Rusai papratę švaistytis ultimatumais, šį kartą atsimušė į Ukrainą, kuri ultimatumų nepriima. Ukrainos karas rusams nesiseka, jie pasimetę ir baimėje. Taikos derybos negali prasidėti ultimatumais. Užpuolikas be jokių derybų privalo apleisti užimtas sritis.

Lavrovas tvirtina, kad susitarimas su Ukraina buvo pasiektas dar balandžio mėnesį, tiktai vakarai neleido Zelenskiui jį patvirtinti. Jeigu tai tiesa, kodėl? Ar galime Lavrovu, žinomu melagiumi patikėti? Mums žinoma, jog tokiose sutartyse rusai pirmiausiai reikalauja, kad valdžia būtų jiems priimtina, kaip ir Lietuvoje 1939 metais. Rusų valdžia nubalsavo, o lietuviai „patvirtino“ ir „priėmė“ tą valdžią, kuri vyko į Maskvą parvežti Stalino saulės. Tuomet įvyko taip, kad Stalin‘s nešė maišą, Molotov‘s atrišo, Lietuvos žemelėj elgetų priviso. To paties rusai siekia ir Ukrainoje. 

Juk Putinas visą laiką teigė, jog jokios Ukrainos nėra ir nebus. Tas kraštas yra Rusija. Gauname nesuprantamą Putino svyravimą vėl pripažįstant Ukrainos valstybės buvimą. Koks geras pasidarė Putinas jaučiantis galą. 

Lavrovas pradėjo tironiją užsipuldamas Švediją, kad ji nori tapti NATO nare. Jo sąjungininkas yra Turkijos prezidentas. Švedijai tapus NATO nare, Baltijos jūra visiškai išnyktų iš rusų kontrolės. Rusijos uostai St. Petersburge ir Karaliaučiuje bei jų vandeniu priėjimai, pilnai priklausytų nuo NATO malonės.

Rusija norėdama apsiginti nuo NATO turėjo Ukrainą, Baltarusiją, Švediją ir Suomiją kaip apsaugos skydą, laikydama savo sienas toliau nuo NATO sąjungos valstybių. Pradėjus karą prieš Ukrainą, Suomija tapo NATO nare. Suomiai tapo drąsesni ir be baimės galės eiti šlapintis ant Rusijos sienos. Šlapintis ant Rusijos sienos, po 1939-40 metų Žiemos karo, tapo suomiams tradicija. Taip suomiai rodė pagarbą Rusijai. NATO priartėjus prie Rusijos, Suomijos įlanka tapo pilnai NATO žinioje.

ES ir NATO valstybės palankios Rusijai, privalo būti pašalintos iš ES ir NATO valstybių tarpo. Sėdėti ant dvejų kėdžių neprivalo būti leistina. Tos valstybės ima iš ES ir gauna iš NATO, nes rusai neturi ko duoti išskyrus dujas ir alyvą. Ir tai ne veltui. Jeigu nebus vienybės ES ir NATO organizacijoje, tuomet Ukrainos išlaisvinimo karas neturi prasmės. Putinas tik ir laukia tokių skilimo ženklų.

 Priešrinkiminei kampanijai įsisiūbuojant kiekvienas amerikietis balsuotojas turės būti savos šalies ateities teisėjas, renkant naują 47tą JAV prezidentą. Visi žinome, kad demokratų diktatūra braška, jie įvairiais išgalvotais kenkimais stengiasi neprileisti Trumpo prie valstybės vairo. Tam jie turi tikslą. Pirmasis klausimas turi būti ar yra kitas tokio masto „nusikaltėlis“ kuris per tokį trumpą laiką pasiekė istorijoje dar negirdėtą nusikaltimų skaičių. Putinas būdamas ilgiau valdžioje tiek daug nusikaltimų nėra pridirbęs. Čia aiškiai pastebimas 45jo JAV prezidento politinis persekiojimas. Visi persekiotojai, kurių vis daugėja, privalėtų sėsti į kaltinamųjų suolus ir paaiškinti savo tarpusavio sąmokslus. Be tų savitarpio sąmokslų sukurti tokio masto kaltinimų neįmanoma. Respublikonai išrinkti į valdžią demokratams nedovanos.

Jeigu demokratų stovykloje nėra nieko nuslepiamo tai ko jie bijo? Daug nusikaltimo faktų yra iškilę viešumon dėl kurių jie nenori būti išmesti iš valdžios. Pradėsime nuo galvos kaip nuo kokios pūvančios žuvies. Tai prezidentas, dar būdamas viceprezidentu, dėl pinigų susitepė Ukrainoje, kartu su savo sūnumi Hunter, kuris yra narkomanas ir prostitučių lankytojas. Būdamas viceprezidentu jis buvo įgaliotas ir laikė pinigus, skirtus Ukrainai, savo žinioje, sūnų Hunter įtaisęs Burisma kompanijoje neaiškiom pareigom. Pradėjus Ukrainos generaliniam prokurorui tą kompaniją kišti po didinamuoju stiklu, pradėjo aiškėti korupcija įvelianti ir sūnų Hunter. Viceprezidentas pareikalavo pakeisti tą generalinį prokurorą ir tikrinimą sustabdyti. Kitokiu atveju jis neišduos tą skirtą 1 milijardą dolerių. Aišku nuo to milijardo privalėjo dalis nukristi jam ir jo sūnui.   Tai šantažas ir neteisėtas pinigų pasisavinimas be mokesčių mokėjimo. Dabar viskas išaiškėjo ir JAV generalinis prokuroras tampomas po Kongreso komitetus apklausinėjimams už Hunter Biden ir prezidento Biden teismuose užstojimu. Generalinis prokuroras įvairiais būdais vilkina arba bando Bidenų bylas užglostyti. Nors pats generalinis prokuroras tvirtina jog jis ne Bideno advokatas, pastebimas jo tvirtas šališkumas. Kongreso komitetas į tą jo šališkumą atkreipė dėmesį. Kongrese dabar viešpatauja respublikonai. Praradus prezidentūrą respublikonui Trumpui, apie 46jo prezidento likimą nenoriu dar kalbėti. Tik žinome, jog keršto banga didėja. Ar ne demokratai tą keršto bangą įsteigė? Demokratai pasisako, spjauk į tiesą, garbink melą, būk šuva o ne žmogus. Nei pridėti, nei atimti.

Dabar jau prasidėjo New Yorke teismas prezidento Trump. Tik tas teismas atsidūrė ne ten kur jis priklauso. Demokratai, net ir šališki teisėjai, stengiasi skaudžiai gnybti prezidentui Trumpui, žinodami, kad nepalankūs sprendimai prezidentui Trumpui bus apskųsti, net iki aukščiausios instancijos.

Mes nepasiduokime jokiom iliuzijom, stenkimės kad prezidentas Trumpas būtų išrinktas 47ju JAV prezidentu. Būdamas 45ju prezidentu jis įrodė, kad Washingtono korumpuotas pelkynas gali būti suvaldytas. Dėl tokio jo išrinkimo labiausiai ir baiminasi demokratai. Tikėkimės, kad tiesa bus atstatyta. Trumpas privalo laimėti. Ir laimės.

Čikaga įsileidusi tokį didelį skaičių nelegalų panikoje. Niekas jų nenori, o valgyti ir gyventi patalpų jie reikalauja. Meras žada vykti į Meksikos pasienį nejaugi uždaryti sieną? Po laiko. Kas bus toliau? Ateina žiema. Federalinė valdžia neišgelbės. Neišgelbės ir valstijos valdžia. Visi turi tas pačius pinigų trūkumus. Visa problema piniguose. Taip tik atrodo. Jeigu tie nelegalai iki atsiradimo Čikagoje buvo žmonės, tai dabar patyrę nežmoniškumo sąlygas, patys taps nebe žmonėmis o siaučiančiais nusikaltėliais. Ką kaltinsime dėl tokios jiems sudarytos padėties? Tiesa, užmiršome, jog galima tą kaltę suversti prezidentui Trumpui. Jis jau pripratęs prie nesąmonių.

Jeigu Trumpas būtų buvęs prezidentu, tokių nesąmonių nebūtų buvę. Perrinkime Trumpą.

 2023-10-05