Tokios tokelės (52-263) Sudie 2024-12-26
Geltona, žalia ir raudona, tai mūs trispalvė vėliava.
Po ja stovėti mums malonu, joje tėvynė Lietuva.
„Vardan tos Lietuvos, vienybė težydi“
Linkiu gerb. skaitytojams užbaigti atšvęsti Šv. Kalėdų džiaugsmus ir laukti bei linksmai sulaukti Naujus Metus, ir sėkmės juose.
Kiek sveikata ir sąlygos leis, retkarčiais dar pasirodysiu spaudoje. Ačiū gerbiamiems skaitytojams už mano straipsnių skaitymą.
Išeidamas šaukiu ir kviečiu: Lietuviai išlikite lietuviais! Laikykite mūsų Trispalvę iškėlę aukštai!
Mano paminklas į Anapilį paruoštas su jame iškaltais žodžiais „Praeivi! Kas tu esi, aš buvau. Kas aš esu, tu būsi“. Šis posakis galioja visiems, be jokių išimčių.
Tai toks mano pageidavimas išeinant. Neužsigaukite. Atleiskite jeigu užgaulu.
Savo gyvenime mačiau daug įspūdingų saulėtekių ir įspūdingų saulėlydžių. Bet pačio įspūdingiausio saulėlydžio, kuris artėja nežinomu greičiu, man matyti neteks, nes jau būsiu Anapilyje, lygus tarp lygiųjų. Baisu? Nemanau. Jausmai kalba ir daug pasako. Skelbiu šį straipsnį dabar todėl, kad nežinau kuomet tas įspūdingiausias saulėlydis ateis.
Gyvenime yra keletas gyvenimo pakopų. Čia priminsiu tik trejas. Jaunimas kalba tik apie meilę; vyresniesiems rūpi žemė ir duona; pasenusiems pensininkams rūpi juoda žemė, tamsūs ir šalti kapai. Pasirinkimo jokio. Reikės priprasti ir man. Šiurpu? Brrrr...!
Žinau tikrai, tik nežinau kuomet, iškeliausiu iš šios žemelės mylimos, ir niekad, niekad nebegrįšiu, todėl visiems SUDIE sakau dabar.
Buvau,
Albinas
Comments
Post a Comment