Birželio trėmimų prisiminimui.
Žydai niekuomet neužmirš Vokietijos nacių jų tautai padarytą žalą; lenkai neužmirš rusų jiems surengtas dvi „Katynes“‘; o mes lietuviai kartu su lenkais i žydais, tariame, kad šios istorijos nepasikartotų NIEKUIOMET. Dabartiniu metu ta pati pasaulio žmonija neprivalo atleisti rusams už ukrainiečių naikinimą.Tai ukrainiečių tautos genocidas.
Kviečiu mūsų tautiečius: LIETUVI, kur bebūtum, nulenki galvą tą juodojo kaspino dieną ir prisiminki kančias mūsų tautiečių kurių kaulais yra nu nužymėtas kelias į Rusijos gilumą Sibirą; kaulų keliaS IKI Laptevų jūros, Lėnos upės žiočių, Altajus krašto ir dar daug nežinomų vietovių. LIETUVI, neužmiršk to budelio ruso daromus šiandieninius nusikaltimus ukrainiečių tautai ir jo pastangas atimti laisvę kitoms laisvę mylinčioms tautoms.
Mes, buvę vergai, vergiją jutę ant savo kailio, tariame vergijai griežtą „NE IR NIEKUOMET“. Tik labai apgailestautina, kad mūsų „kalakutas“ apie politiką neturi jokio su[pratimo.
Katu prisegu Putino (Vinco) 1941 m. rašytas eiles:
Birželio Penkioliktoji
Priseki, lietuvi, gedulo spalvą,
Šiandien liūdnos švinta tau sukaktuvės:
Prieš metus vergovėn tau pajungė galvą
Atėjūnų tankai, kardai ir durtuvai.
Meni, kaip dundėjo tėvynės keliai,
Ir svetimo krašto plienas žvangėjo,
Ir merkėsi saulės karšti spinduliai
Nuo juodo gimtinės šalies pavergėjo.
Tylūs, paniurę pulkai alkani,
Žvairaakiai veidai ir spalvota oda...
Nuo to laiko visvien, kur esi, kur eini,
Jie kaip šiurpūs šešėliai su tavim visada.
Nuo to laiko tau kažkas į širdį įsmigo,
Įsiėdė į kraują, kaip nuodinga rakštis.
Nei šviesos, nei ramybės tavy nebeliko
Tik rūpestis, baimė, klaikuma ir naktis.
Paniekintas glūdi veidmainystės klane,
Pasotintas šmeižto, apgaulės ir melo
Gyvenimas kybo ties juoda bedugne,
Toks menkas, trapus ir sunykęs be galo.
Praėjo tie metai aikščių, gatviu triukšme,
Nebeteko žavumo nei žygiai, nei aukos.
Žengia šiurpūs vaiduokliai tolyn savaime,
Tik prieblandoj kaukės su pašaipa raukos.
1941.VI.15
Vincas Mykolaitis – Putinas
Comments
Post a Comment