IL gyvenančių emigrantų, registruotų „Medicaid“, duomenys perduoti deportacijos pareigūnams

 

Sutapo žvilgsniai, bet ne charakteriai...

Laikas niekada neatostogauja.

Pavasaris gali įsimylėti nebūtinai vasarą.

Triukšmas - ilgo tylėjimo išraiška.

Teisingumas patyrė infarktą, o priežastys visiems aiškios.

Sakoma, kad meilė akla, o jeigu pagerinus jos sveikatą?

Greitai klasta praranda draugus...

Nekalbūs būna žmonės, o dienoraščiai daug pasako...

Žiema įžeidinėja pavasarį. Jis kenčia jos patyčias.

Svajonės nutūpė ant realybės sparno ir atvėso...

Kibirkštis gali sukelti gaisrą, gali sukelti ir konfliktą...

Gilūs ir brangūs pašnekesiai. Juos saugome nuo gyvenimo vėjų ir audrų.

Ilgus metus kentęs priespaudą, nežino ką daryti su laisve.

Sukčiai tobulėja be kvalifikacijos kėlimo kursų.

Baikščiam žmogui ir vėjo gūsis priešas.

Kilnius darbus pasmaugė mužikiškumas.

Dažnai kamputyje kūkčioja sąmoningumas.

Įsivaizduojame, kad esame galiūnai, bet laikas sugriauna mūsų vizijas...

Šunkeliais gali vaikščioti ir išmintingieji. 

Tarška barška sausuoliai, o griūna...

Visuomet vaizduotė gražesnė už realybę.

Jaudulį gali jausti atliekant ir blogus darbus.

Laikinas žvilgesys parodo mūsų vertybes...

Ir pakelės karklui skauda širdį.

Kartais kasdienybės spektaklių turinys labai profesionalus.

Visą pasaulį aplankė. Tik gimtąjį sodžių pamiršo...

Išmintis daug gali...

Išauš diena ir užrakintos emocijos išsiverš į laisvę...

Mintis ištiko širdies smūgis.

Liūdnos dangaus akys. Gal jas kažkas įžeidė?

Laiko krepšyje užtenka vietos mūsų rūpesčiams, darbams, pasiekimams, svajonėms...

Mes pasigedome saulės, o ji mūsų nepasiilgo?

Paslapties viduje dominuoja teigiamos savybės.

Ateitis už mus intelektualesnė.

Dvasinė ramybė brandina nepaprastus užmojus.

Meilė atostogauja. Jokios sutartys negalioja...

Pipirų ir gyvenimo skoniai panašūs...

Elgiasi šventvagiškai, bet Dievą mini...

Gyvenimo kelias ir kelio ruožas... Kiek juose daug skirtumų, daug ir panašumų...

Smagu, kad dosnių globėjų širdys sako tiesą.

Galvą susuka ne tik supynės...

Tik mums atrodo, kad žvirbliai lengvai gyvena.

Net dykaduonis turi unikalią savo gyvenimo viziją.

Strikinėjo, šokinėjo, bet konkretaus darbo taip ir nenuveikė.

Drožinyje pulsuoja menininko širdis.

Plaktukas gali būti panaudojamas ir ne pagal tiesioginę paskirtį...

Druska - sūrus mineralinis junginys, o kiek jos suvalgome , kad pažintumėm žmones...

Išmintis nugalės skubėjimą...

Liūdesys gali aplankyti ir juokdarį.

Žiemą įžeidinėja ruduo, pavasaris, o ji vis tyli ir tyli...

Gera glaustis po išminties skraiste.

Vaikystės pokštai suviešėjo ir tapo didelėmis problemomis.

Nemanau, kad svajonių tikslas - turėti tamsius kėslus...

Voratinklis irgi meno kūrinys...

Žmogui reikia ne tik meilės, bet ir saulės.

Gyvenimas pilnas galvosūkių, uždavinių, neišspręstų problemų, kurios tik didėja...

Ir kelmas lieja ašaras...

Karnavalines jau pakeitė kasdieninės kaukės...

Kiek daug magijos turi švelnūs žodžiai... Jie parklupdo pačius galingiausius...

Patarimus daliname kitiems, bet patiems jie negalioja.

Tik teigiami rezultatai turi teisę kritiškai vertinti procesą.

Gaila, kad mokame tik skaudžiai kandžiotis...

Net piktžolės turi gyvenimo viziją.

Jį gerbė, nes mokėjo kalbėti, mokėjo ir tylėti...

Dažnai džiaugsmo ašarų neprisimename.

Nuostabus akių spindesys. Priežastis - meilė.

Žiemai ant sprando lipa pavasaris.

Mylėkime kantrybę. Ji atveria lobynus. Tik reikia mokėti išlaukti...

REDA KISELYTĖ

ROKIŠKIS