Tokios tokelės (38)

Gerb. skaitytojai. Šį straipsnį paskatino rašyti komentatorių atsiliepimai į mano 2019-12-30 d. paskelbtą FB „Minčių šokis“ iššūkį „Jūra yra ne Jūra“ ir „Jūra yra ne jūra“, kaip suprasti“?





LIETUVIŲ KALBA





Algirdas Griksas‎ TIKROJI VALDŽIA


December 21, 2019 at 12:42 PM





Mes, lietuviai, kartais net nesusimąstome, kokia savita ir pasaulyje tituluojama kalba šnekame. Kadangi patys retai kada ją šloviname, paskaitykime, ką apie lietuvių kalbą rašo vienas žinomiausių ir autoritetingiausių dienraščių pasaulyje „The New York Times”. Būtina perskaityti ir kitiems parodyti. Tai lietuvių garbės reikalas.





Cituoju trumpą ištrauką:





Theodore S. Thurston Vertimas iš anglų kalbos.





„Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų. Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų galėjusi sukurti, ne tik veiksmažodžių šaknyse, bet ir taip pat ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėj konstrukcijoj. Toks aiškus giminingumas, kad bet koks filologas gali matyti labai aiškiai, kad sanskritas, graikų ir lotyno kalbos turėjo išsivystyti iš bendro šaltinio – lietuvių kalbos....“





Perskaitęs aukščiau minėtą pilną straipsnį, negalėjau apsieiti be savo trigrašio.





Juk nėra nieko maloniau girdėti, kai svetimšaliai garbingai ir maloniai atsiliepia apie mūsų lietuvių kalbą.





Kaip elgiamės mes patys?





Kai FB minčių šokyje parašiau „Jūra yra ne Jūra“ ir „Jūra yra ne jūra“, ir kaip suprasti, gavau įdomių atsakymų. Perskaitęs vieną komentarą atsiprašiau, nes moteris paaiškino, jog rašo telefonu, kuris neturi lietuviško raidyno. Išmanus?





Kitas, sekantis skaitytojas bando mokinti geografiją, rašydamas, cituoju: „pasaulyje yra vienintelė šalis kur jūra įteka į upę ir ta šalis yra Lietuva“. Ar tai ne didžiausia nesąmonė?





Mano atsakymas: Jokia jūra Lietuvoje neįteka į bet kokią Lietuvos upę. Bet upė Jūra įteka į Nemuną ties Šereitlaukiu. Upės vardas rašomas iš didžiosios raidės, pav. upė Jūra yra ne jūra.





Skaitytojas nepasiduoda, rašydamas, cituoju: „atėjo laikas kai žmonės gali rašyti taip kaip nori, taip kaip patogiau, juk kalbos pagrindinė funkcija tarnauti žmoguj , o ne žmogaus kalbai. Kalba laikui bėgant keičiasi ir evoliucionuoja. Klaidos, barbarizmai, žargonas ir svetimybės yra neišvengiama to dalis ką jau kalbėti apie smulkias gramatikos ar skyrybos klaideles“.





Juk tai įžūliausias barbarizmas. Nejaugi lietuvis galėtų taip tvirtinti? Tikras „chamas“?





Ar tokio išsilavinimo šis skaitytojas nekandidatuoja į Seimą? Ten tikrai rastųsi tarp savųjų, kurie labiausiai yra prisidėję prie kalbos niekinimo, įterpdami svetimų kalbų žodžius, patys, tikriausiai, tų svetimų kalbų net nemokantys. Su aukštuoju, galima gauti Seime tiktai valytojo darbą.





Priminiau tam gerb. skaitytojui, jog kalbą, jos raštą ir gramatiką niekina asmenys nemokantys savos gimtosios kalbos.





Skaitytojas atsakė, cituoju: „man labai gaila jeigu tai ką parašiau jūs suprantate kaip kalbos niekinimą“.





Mano atsakymas: Taip. Galime kalbėti savu žargonu, bet raštas ir gramatika neprivalo būti pažeidžiami. Gal kai kurie dar pradės į lietuvių kalbą grąžinti kirilicą. Juk tokią ar panašią kryptį Jūs siūlote. Cituoju Jūsų žodžius: "rašyti taip kaip nori, taip kaip patogiau".





Siūlyčiau daugeliui, turinčių tokias mintis, ne tik pasiskaityti, bet ir išstudijuoti sekančias Algirdo Budrecko, “Prie tėvynės aukuro”, aktualumo neprarandančius poetinius pamąstymus:





Nėra spaudos, nėra gyvybės,


Nėra gyvybės be vandens.


Gyvybė miršta be deguonies,


Tauta išnyksta be spaudos.


Spausdinta AL, 2009 m. sausio 10 d. nr. 2/454, 14 psl.





Nemanau ir nesitikiu, kad kas galėtų prieštarauti šioms mano parašytoms mintims. Nors ir aš pats rašydamas lietuviškai padarau įvairių klaidų, bei pasitaiko pridėti svetimų žodžių, bet gerbiau, gerbiu ir gerbsiu mūsų lietuvių kalbą ir jos gramatiką. Nėra, nereikia ir negali būti jai jokio pakaitalo. Negaliu toleruoti kalbos išdavikiškumą. Taškas.