Čikagos lietuvių Rotary klubo Metų žmogaus apdovanojimai
,,Kažkur toli, kur siela mūsų ganosi ieškodama prasmės,/Nepastebėtas aukso gabalėlis žiba./Atraskim jį ir džiaukimės visi,/Kol šviesą savo jis visiems dalina.” –
šiais žodžiais Čikagos lietuvių Rotary klubo Metų žmogaus apdovanojimų vakarą, vykusį vasario 21 d. Pasaulio lietuvių centre įsikūrusioje galerijoje ,,Siela“, pradėjo vakaro vedėjai Sandra Scedrina ir Antanas Steponavičius. ,,Išrinkti geriausius – visada nelengva užduotis. Ypač kai jūs – geresni vieni už kitus. Norime išskirti tuos, kurie savo idėjomis, vertybėmis ar veikla daro įtaką mūsų lietuviškam gyvenimui toli nuo Lietuvos. Be galo didžiuojamės, kad čia gyvenantys lietuviai tausoja lietuvišką paveldą ir kultūrą. Džiaugiamės, kad toli nuo tėvynės neprarandate mus visus jungiančio ryšio su Lietuva, saugote kalbą, tradicijas ir papročius. Ačiū Jums už lietuviškos dvasios puoselėjimą!”, – rotariečių vardu jie kreipėsi į vakaro svečius.
Klubo prezidentas Tony Merfeld pasveikino susirinkusius į pirmąkart surengtą Metų žmogaus apdovanojimų vakarą, o klubo narys Robertas Blinstrubas trumpai pristatė Čikagos rotariečių veiklą. Vakaro metu buvo apdovanoti nominantai trijose kategorijose, juos paskelbė Pasaulio lietuvių centro direktorius Artūras Žilys.
Nominacijai už nuopelnus švietimo srityje buvo pasiūlyta Maironio lituanistinės mokyklos direktorė Goda Misiūnas, Šv. Mergelės Marijos gimimo parapijos klebonas kun. Jaunius Kelpšas ir buvusi Maironio lituanistinės mokyklos direktorės pavaduotoja Taiyda Chiapetta.
Nominacija atiteko Maironio lituanistinės mokyklos direktorei Godai Misiūnas.
Ji buvo apibūdinta ne tik kaip punktualumą, sąžiningumą ir pozityvumą vertinanti mama, auginanti savo 3 sportiškas, persismelkusias lietuvybe atžalas, bet ir kaip pačios didžiausios lituanistinės mokyklos už Lietuvos ribų vadovė, po savo sparnu priglaudusi 724 mokinukus bei 102 mokytojų ir jų padėjėjų komandą. Jos dėka įkurta penktadieninė mokyklos pamaina nuo 70 išaugo iki 220 mokinių. Nors Maironio lituanistinė mokykla gyvuoja daugiau nei 60 metų, bet jos siekis išlaikyti lietuvių kalbą ir papročius, supažindinti mokinius su Lietuvos istorija, geografija, literatūra, šokiais, dainomis ir tradicijomis nepakito. Mokykloje vyksta įvairūs renginiai, mokiniai ugdomi meilės lietuvių kalbai, papročiams, tradicijoms dvasia.
,,Šis apdovanojimas yra skirtas visai mokyklos bendruomenei, kuria didžiuojuosi ir esu be galo dėkinga. Tai – puiki paskata daryti dar daugiau ir geriau,” – atsiimdama apdovanojimą ir Maironio lituanistinei mokyklai skirtą 1,000 dol. čekį sakė šios mokyklos vadovė Goda Misiūnas.
Nominacijai istorijos ir kultūros srityje buvo pasiūlyti Lietuvių dailės muziejaus-galerijos ,,Siela” direktorė Asta Zimkus, JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė, lietuvių tautinių šokių grupės ,,Suktinis” vadovė Giedrė Elekšytė-Knieža bei Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas.
Nominacija atiteko dr. Robertui Vitui. Jis gimė ir užaugo Čikagoje, Marquette Parko rajone, daktaro laipsnį politiniuose moksluose įgijo Čikagos Loyola universitete, kur specializavosi krašto apsaugoje, tarptautinėje teisėje ir empirinėje bei normatyvinėje politinėje teorijoje. Yra išleidęs ne vieną knygą, paskelbęs mokslinių straipsnių. Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, buvo lankantysis mokslininkas (Visiting Scholar) Northwestern universitete nuo 1995 iki 2009 m. Tarnavo JAV kariuomenės atsargoje. Skautas-akademikas, ėjęs įvairias pareigas, įskaitant tuntininko ir Lietuvių Skautų brolijos vadijos nario. Buvo apdovanotas Vydūno Jaunimo Fondo premija, yra Tarybos vicepirmininkas, šiuo metu – vadovas Lituanicos tunte. Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Tarybos pirmininkas, Lietuvių dailės muziejaus Tarybos pirmininkas.
,,Praeitis yra ateities rodyklė, tad turime rūpintis mūsų paveldo išsaugojimu ir perdavimu ateities kartoms”, - atsiimdamas apdovanojimą bei Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui skirtą 1,000 dol čekį sakė dr. Robertas Vitas, pabrėžęs, kad tai – ne tik jo, bet ir visų su juo dirbusių ir tebedirbančių bendraminčių darbo įvertinimas.
Nominacijai filantropijos srityje buvo pasiūlyti aktyvi filantropė bei visuomenininkė Gražina Liautaud, Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių Fondas. Nominacija už filantropinę veiklą atiteko Gražinai Liautaud.
Ši moteris gimė Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, tačiau į šalį įžengus sovietų armijai turėjo su tėvais pasitraukti. Pirmiausia – gyvenimas Vokietijos pabėgėlių stovykloje, kol likimas nubloškė į Jungtines Amerikos Valstijas. Nuo pat mažų dienų buvo gana aktyvi – chorai, skautų stovyklos, teatras, studijos. Ne vienerius metus vadovavo Lietuvos vaikų vilties fondo Čikagos skyriui, pati asmeniškai padovanojo 180 tūkst. eurų Vilniaus universiteto vaikų ligoninei. Viena iš Vydūno jaunimo fondo stipendijų įkūrėjų, jos dėka fondas teikia tris 10.000 dol. vardines stipendijas. Dosni lietuviškos kultūros rėmėja: miuziklo ,,Žygimanto Augusto ir Barboros legenda” pastatymas Čikagoje; Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventė, Lietuvos paveldo kultūros stovykla ,,Neringa”. Ji – 4 vaikų mama ir močiutė. Už paramą Lietuvos žmonėms bei aktyvią lietuvių išeivijos visuomeninę bei labdaros veiklą apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Yra pelniusi Lietuvos Metų moters titulą, pagerbta Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimu „Už viso gyvenimo nuopelnus”.
Po nominantų pagerbimo į sceną buvo pakviesta Lietuvių dailės muziejaus meno galerijos ,,Siela” direktorė Asta Zimkus – jai buvo įteikta ,,Sielai” skirta rotariečių parama, kurią jie, pasinaudoję galimybe per Rotary International gauti grantą vienai iš šio tarptautinio klubo remiamų sričių, padvigubino iki 2,000 dol sumos.
Po apdovanojimų įteikimo vakaro svečiams koncertavo atlikėjai iš Lietuvos – solistai Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, Sandra Lebrikaitė, akompaniatorė VDU Muzikos akademijos docentė Beata Andriuškevičienė ir patriotinio roko grupė „Thundertale“ – savo talentais ir nuoširdumu nepalikę salėje nei vieno abejingo. Susirinkusieji turėjo galimybę dalyvauti loterijoje, o laimingiausiems atiteko klubo narių įsteigti prizai.
Čikagos rotariečiai viliasi, kad toks iškiliausių išeivijos asmenybių ir veikliausių organizacijų pagerbimas taps tradiciniu, ir džiaugiasi galėdami pagerbti tuos, kurie, nors ir gyvendami toli nuo tėvynės, savo darbais bei pasiaukojimu prisideda prie lietuvybės puoselėjimo ir Lietuvos vardo garsinimo.
Tado Raudžiaus nuotraukos
Čikagos lietuvių Rotary klubo informacija
Comments
Post a Comment